Spalio 3–5 d. Palanga taps Japonijos kultūros sostine. Čia vyks tarptautinis bonsai ir Japonijos kultūros festivalis, į kurį atvyksta menininkai iš viso pasaulio – nuo Japonijos iki Meksikos. Trijų dienų renginio programoje – beveik 50 įvairių parodų, pasirodymų ir edukacijų, kurios lankytojų lauks net trijose skirtingose Palangos vietose.
Festivalio programoje – bonsai medelių ekspozicija, kurioje atsiskleis rudens spalvų grožis, japoniškų kimono ir paveikslų parodos, suiseki akmenų meno pristatymas, japoniškos muzikos ir šunų veislių demonstracija.
Vienas pagrindinių renginio akcentų – jaunųjų talentų konkursas, kuriame dalyviai burtų keliu gaus bonsai medelį ir per kelias valandas turės jį suformuoti. Visi renginiai nemokami, išskyrus spektaklį „Buda palėpėje“ Keiko Borjeson koncertą, kuriuos lankytojai galės pamatyti už simbolinę kainą.
Rinktinė programa
Iš viso trijų dienų festivalyje dalyvaus apie 60 menininkų ir dalyvių iš beveik 20 šalių. Festivalio renginiai vyks trijose Palangos vietose – Palangos koncertų salėje, Kurhauze bei Palangos kurorto muziejuje. Ypatingas dėmesys festivalyje visomis dienomis bus skiriamas ir jaunimui. Vyks paroda, supažindinanti su šiuolaikiniu Japonijos gatvės stiliumi. Vaikai ir paaugliai taip pat turės galimybę dalyvauti edukacijose, susitikti su menininkais ir iš arti stebėti įvairių japoniško meno šakų kūrybos procesą.
Temos: 9 Japonija Palanga Menas Bonsai Koncertas Konkursas Paroda Festivalis Kęstutis Ptakauskas Festivalio programoje – bonsai medelių ekspozicija, kurioje atsiskleis rudens spalvų grožis, japoniškų kimono ir paveikslų parodos, suiseki akmenų meno pristatymas, japoniškos muzikos ir šunų veislių demonstracija. K.Ptakausko nuotr./Bonsai paroda Palangoje Bonsai paroda Palangoje / K.Ptakausko nuotr. Vienas pagrindinių renginio akcentų – jaunųjų talentų konkursas, kuriame dalyviai burtų keliu gaus bonsai medelį ir per kelias valandas turės jį suformuoti. Visi renginiai nemokami, išskyrus spektaklį „Buda palėpėje“ Keiko Borjeson koncertą, kuriuos lankytojai galės pamatyti už simbolinę kainą. Kęstučio Ptakausko bonsai menas K.Ptakausko bonsai menas K.Ptakausko bonsai menas K.Ptakausko bonsai menas K.Ptakausko bonsai menas K.Ptakausko bonsai menas K.Ptakausko bonsai menas K.Ptakausko bonsai menas K.Ptakausko bonsai menas +10 K.Ptakausko bonsai menas Rinktinė programa Iš viso trijų dienų festivalyje dalyvaus apie 60 menininkų ir dalyvių iš beveik 20 šalių. Festivalio renginiai vyks trijose Palangos vietose – Palangos koncertų salėje, Kurhauze bei Palangos kurorto muziejuje. Ypatingas dėmesys festivalyje visomis dienomis bus skiriamas ir jaunimui. Vyks paroda, supažindinanti su šiuolaikiniu Japonijos gatvės stiliumi. Vaikai ir paaugliai taip pat turės galimybę dalyvauti edukacijose, susitikti su menininkais ir iš arti stebėti įvairių japoniško meno šakų kūrybos procesą.
Pasak renginio organizatoriaus, ilgamečio bonsai menininko Kęstučio Ptakausko, tai neabejotinai bus didžiausias tokio masto renginys Baltijos šalyse. Tokio renginio mes nesame turėję ir dar ilgai neturėsime. Noriu, kad žmonės pamatytų ne tik rezultatus, bet ir patį kūrybos procesą – kaip gimsta bonsai, kaip kuriami meno kūriniai. Tai visada sužavi, nes atveria duris į pasaulį, kuris paprastai lieka nematomas“, – teigia K. Ptakauskas.
Į pasimatymą pakvies „Buda palėpėje“
Linkusiems į vizualiuosius menus, festivalis kviečia pamatyti spektaklis lietuvių režisierės Birutės Mar vienos dalies spektaklį rašytojos Julie Otsuka romano motyvais „Buda palėpėje“. Jį atliks (ne tik) vieno aktoriaus įkurtas „Solo teatras“.
Japonų kilmės amerikietės rašytojos J.Otsuka romanas „Buda palėpėje“ (prieš keletą metų išleistas ir lietuvių kalba) buvo išsyk pastebėtas ir įvertintas svarbiais Amerikos literatūriniais prizais. Knyga sukurta pagal tikras XXa. pradžioje iš Tokijo į JAV vykusių japonų emigrantų gyvenimo istorijas.
Šis kūrinys – tai istorija apie emigrantų likimus. Savaip primenanti ir nūdienos emigraciją, taip pat Lietuvos okupacijos bei Sibiro tremties laikmetį, kuomet tūkstančiai žmonių buvo tyliai „nušluoti“ nuo Lietuvos ir pasaulio žemėlapio, bei holokausto laikotarpį Europoje. Tai jautrus pasakojimas apie savo šaknis, ryšį su praeitimi ir protėviais pasaulio tautų maišymosi epochoje, apie tautos savastį kaip stiprybę ir būdą išlikti.
Spektaklio sumanytoja ir režisierė Birutė Mar studijavo tradicinį Nihon Buyo šokį ir Noh teatrą Tokijuje, yra išleidusi japoniškų dienoraščių knygą „Kokoro“ („Vaga“).
Festivalį vainikuos garsios džiazo pianistės pasirodymas
Šių metų tarptautiniame festivalyje lankysis ir išskirtinės japonų meno ir kultūros žvaigždės. Dar negirdėtame formate, Palangos koncertų salėje skambės japonės Keiko Borjeson džiazo improvizacijos. Pasak renginio organizatorių, tai, ko gero, viena šarmingiausių festivalio svečių.
K.Borjeson yra viena iš originaliausių džiazo pianisčių bei unikali improvizacijų meistrė, grojusi net ir Baltuosiuose Rūmuose. Prie džiazo atlikėjos prisijungė ir Lietuvos muzikantai – saksofonistas Laimonas Urbikas ir Edmundas Federavičius (mušamieji).
Tokijuje gimusi Keiko Borjeson groti pradėjo dar būdama trejų, o jau penkerių debiutavo televizijoje. Pranešama, kad atlikėja yra nuolatinė įvairių pasaulinių festivalių dalyvė, yra koncertavusi ne vienoje Europos šalyje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kinijoje, Honkonge, Egipte.
K.Borjeson yra gavusi ir „Jazz Audio Prize“ bei „Jazz Critics“ apdovanojimus už savo kompaktines plokšteles. Šios muzikantės atliekamos muzikos stilius apibūdinamas kaip elegantiškas, ritmingas džiazas su ryškiu bebop‘o prieskoniu.
Gyvenimą pakeitęs hobis
Bonsai meną festivalio organizatorius ir pasaulyje pripažintas bonsai meistras Kęstutis Ptakauskas atrado dar 1988 metais. Vos pradėjęs prižiūrėti medelius, jis pajuto, kad ši veikla turi gydomąją galią – rankos, prisilietusios prie mažo medžio, atitraukė mintis nuo karo paliktos tamsos.
„Mokydamasis pamačiau, kiek bonsai padėjo man pačiam pasveikti po karo išgyvenimų. Bet dar svarbiau – kiek daug žmonių visame pasaulyje bonsai padeda ištverti sunkias netektis, susitaikyti su gyvenimo išbandymais“, – dalijasi Kęstutis.
Iš pradžių tai buvo tik hobis, kuris greitai peraugo į darbą, o vėliau – ir į gyvenimo kelią. Pirmosios parodos buvo nedidelės, skirtos vien bonsai menui, tačiau netrukus atsirado platesnė vizija – parodyti ir kitus Japonijos kultūros aspektus.
„Visos mano parodos yra aktyvios ir parodomosios – jose visada rodome, kaip gimsta viena ar kita meno rūšis. Tik taip galima suvokti, kiek daug įdirbio slypi už kūrinio. Žmonės susižavi ne tik pačiu rezultatu, bet ir pačiu kūrybos procesu“, – sako menininkas.
„Per bonsai ir Japonijos menus mes išmokstame, kad tikrasis grožis slypi harmonijoje – tarp tradicijos ir modernumo, tarp gamtos ir žmogaus dvasios“, – teigia K.Ptakauskas.
Jis įsitikinęs, kad bonsai menas turi ne tik estetinę, bet ir terapinę galią. O kiekvienas, apsilankęs Palangoje pirmąjį spalio savaitgalį, galės pats tuo įsitikinti.
Pilnas straipsnis >
