Ėjo tūkstantis keturi šimtai dešimtieji Kristaus metai. Liepos penkioliktąją, antradienį, penkiasdešimt tūkstančių nesipraususių vyrų išsirikiavo lemiamam mūšiui prie Griunfeldo kaimelio.
Visi… beveik visi… Ta prasme, VISI! Išskyrus du.
Tie du, likus valandai iki susirėmimo, vienodai stipriai suprato, kad nenori eiti į anas negailestingas kautynes, šiandien mums geriau žinomas „Žalgirio“ mūšio vardu.
Vienas jų – Skomantas – tikras užsispyręs žemaitis, užaugintas motinos meškos. Visą gyvenimą praleidęs miškuose ir pelkėse.
Kitas, pagal paskutinę madą šaukiamas Justeniu, gyvena Vilniuje (kartą buvo išvykęs į Prahą). Tėvas dirbo valdišką darbą pas Kęstutį, motina – lenkė.
Pažvelgęs į abu, rastum daugiau skirtumų nei panašumo.
Bet… per tą paskutinę emocijų kupiną valandą įvyks tektoninis šių asmenybių pasaulėžiūros lūžis. Trumpalaikis, bet visiškas lietuvių genetinio kodo susivienijimas.
Paskutinės valandos iki „Žalgirio“ mūšio atkūrimas su geriausiais Lietuvos komikais – istorinė absurdo komedija „1410. Valanda prieš mūšį“.
Režisierius – Antanas Obcarskas
Dailininkas – Vitalis Čepkauskas
Skomantas – Mantas Stonkus
Justenis – Justinas Jankevičius
Ūdrys – Vanilla Killa B
